Kodėl aš turiu atlikti kaimo vietovių vystimosi gyvybingumo tyrimą?
Ar verta gaišti laiką?

Visuomenėje daug diskutuojama demografinių pokyčių tema. Demografinius pokyčius lemia du pagrindiniai veiksniai: gimstamumo mažėjimas ir jaunų žmonių, ieškančių darbo, migracija.

Dabartiniu metu šeimos augina vis mažiau vaikų. Vidutiniškai šeimai tenka 1,5 vaiko. Dažniausiai pirmojo vaiko moterys susilaukia apie 20-uosius metus, kitais atvejais - būdamos 30-ies ar vyresnės. Bet tai neužtikrina gyventojų skaičiaus didėjimo, todėl gyventojų skaičius toliau mažės, o pensinio amžiaus žmonių daugės.

Kitokia situacija buvo prieš 50 metų: tiems, kam dabar yra apie 50 metų, užaugo šeimose, kuriose buvo 3 ar daugiau vaikų, ir jų motinos pirmojo naujagimio susilaukė būdamos 20 metų.
Ekonominė situacija kaime taip pat pasikeitė. Dabar vienas asmuo gali apdirbti didesnius nei 100 ha laukus, o prieš 30 metų tam reikėjo 10 darbininkų.
Darbo vietos dažniausiai buvo kuriamos tik žemės ir miškų ūkio sektoriuose, kur nebuvo reikalinga aukšta kvalifikacija, todėl jauni žmonės išvykdavo ieškoti kito darbo ir siekti karjeros.

Vargu ar abiems aptartiems procesams įtakos gali turėti vietos sąlygos, tačiau niekada nevėlu veikti. Niekas nepaneigs, kad vaikai kaimo vietovėse turi sveikesnes gyvenimo sąlygas. Mes turime tai populiarinti, nuolat parodydami faktus. Bendruomeninis gyvenimas ir tarpusavio ryšiai – tai taip pat vienas iš privalumų, kurį reikia tinkamai panaudoti. Pasiekti aukštesnį darbuotojų kvalifikacijos lygį vietos įmonėse irgi įmanoma. Visuomeninis gyvenimas ir susitelkimas yra Jūsų gyvenamosios vietovės stiprybė – mes turime tai išnaudoti.